nepadalija

×nepadãlija (sl. ?) sf. ppr. pl. (1) tolimas kraštas: Lakštingala, išgirdusi tokį nusprendimą, suplasnojo ir nuskrido į kurias nepadalijas Blv. Veža žmonis į kokias nepadãlijas Ggr. Iš kurių tatai nepadãlijų parsivedė pačią Plt. Pačiose nepadãlijose pririšti arkliai – taip tingisi eiti anus párkelti Plt. Iš kurios nepadalijos čia atsiplakė, ir tu žmogus tikėk anam Brs. Iš kurios nepadãlijos atvažiavęs, kame rasi miške kelią! Pln.